- troškavimas
- 1 tróškavimas sm. (1) NdŽ; Sut, M → troškauti 2: Jis patsai ir savo visą giminę pražudė, užtai kad atsidavė ant troškavimų lobių Tat. Duok Dieve, idant puikybė, lobių troškavimas, barniai ir turtai nesubjaurintų jų širdies! Kel1881,235. Bitinelis tada kamarkas arba akučius su troškavimu kožnoje valandoje apvaikščiojo Nz. ║ geidžiamas tikslas: Medus tai yra anų (bičių) troškavimu Nz. Lietuvių troškavimai ir noras neveik dar išsipildys A1883,4.
Dictionary of the Lithuanian Language.